Daugybę kartų tenka girdėti apie ryto laiko svarbą ir apie dienos reflekciją vakare. Ne viena knyga parašyta apie tai, ir ne viena knyga perskaityta apie tai. Bet taip ir lieka teorijos lygmenyje, kol pats nepradedi daryti konkrečių žingsnių kasdien. Taip nutiko ir man.

Girdėjau daug apie sąmoningą pasiruošimą dienai, bet įpročiai šokti iš lovos ir iš karto įsijungti į reikalus buvo stipresni. Su šiuo įpročiu buvo keliauta ilgai, kol jis patapo natūralus ir įprastas kasdienybėje. O naujų įpročių ugdymui reikia peržiūrėti daugybę dalykų ir įdėti pastangų. Hmm... "Tai juk nelengva ir taip daug reikalų bei užduočių" - kuždėdavo protas. O viduje, širdyje jausdavau, kad kažkas čia ne taip. Rytas, kuris prasidėdavo nuo nerimo ir skubos jausmo, dažniausiai sukurdavo tokią pačią skubotą ir pilną nerimo dieną. Tokie sakiniai "Kaip greitai bėga laikas" , "Nepastebėjau, kaip prabėgo metai", "Pas mane vien rūpesčiai ir užduotys" parodydavo, kad nesu kontakte su savo gyvenimu ir pačia savimi. Nepasitenkinimas buvo tiesiog neišvengiamas. O kaip bus kitaip, jeigu aš sąmoningai nesustoju pasiruošti dienai, sąmoningai neugdau pastabumo už ką esu dėkinga ir sąmoningai nepalydžiu savo dieną peržvelgdama ją vakare. Juk ši diena duota viena vienintelė tokia ir niekada nepasikartos.

Dėkoju likimui, kuris mane nuvedė į vertybes orientuotos psichologijos studijas. Šiuose, ugdančiuose asmenybę, moksluose teko mokytis daug įdomių ir svarbių dalykų. Vienas iš jų buvo ryto ir vakaro rašymas, kuris privertė atsakingai kurti savo dieną, mokino tapti kūrėjais savo gyvenimo, o ne aplinkybių ir kitų žmonių blaškomomis aukomis. Tai buvo ir yra be galo stipri patirtis. Šią užduotį vykdžiau kasdien ir negalėjau atsistebėti kaip tai keičia požiūrį į save, į kitą žmogų, į pasaulį ir gyvenimą. Man tapo aišku, kaip aš jaučiuosi, kas tai įtakoja ir ką su tuo planuoju daryti. Pradėdavau atrasti už ką būti dėkingai kasdien, pamatyti ir susiplanuoti, kas man šiandien svarbiausia, kol nepadarė kiti tai už mane. O svarbiausia, kad keičiasi suvokimas galvoje, jog niekas nėra atsakingas ar kaltas už mano būsenas, už mano gyvenimą.

Aš renkuosi kurti pati! Tai nuostabus būdas pažinti giliau pačiai save.

Įvyko daug nuostabių pokyčių ir atradimų tiek viduje, tiek išorėje. Po pusmečio ryto ir vakaro rašymo padariau pertrauką. Atrodė puikiai sekasi galima ir neberašyti. Vėliau tai norėjau įvardinti kaip klaidą, bet ji parodė, koks atsiranda skirtumas, kai nustoji ruoštis dienai, kai apleidi kontakto su savo širdimi puoselėjimą, kai nustoji dėkoti. Laikas vėl pradėjo bėgti, kažkur dingti, prisistatė nerimas. Pamačius šiuos skirtumus ir suvokus dar kartą rytinio ir vakarinio rašymo svarbą bei įtaką savo gyvenimui, dienai, savijautai ir planams, gimė idėja sukurti ir išleisti knygeles, kad kiekvienas galėtų tai patirti. Knygelėse nugulė tie patys svarbūs klausimai, kurie išveda į atsakingo žmogaus, kūrėjo kelią. Kiti knygelių puslapiai yra palikti tušti Tavo kūrybai, kuriai negali būti uždėtos ribos ar kelti “triukšmą” daugybei nurodymų kiekviename lape.

Todėl su dideliu džiaugsmu jau galiu Tau pasiūlyti išbandyti jas. AM ir PM knygelių dėka pereisi iš aukos būsenos į atsakingo žmogaus, kuris kuria pats savo gyvenimo kelią.Taip pat su džiaugsmu jau nuo rudens galėsiu pakviesti į Life is the art studiją asmeninėms konsultacijomis, kaip sau padėti įvaldyti šiuos įrankius, bei į tęstinius grupinius užsiėmimus apie šių įrankių svarbą, kaip susikurti auginančius save įpročius.

Tai labai padėjo ir padeda man, linkiu, kad padėtų ir Tau!

Su meile, Laura